Ar tiki stebuklais?
- Tikiu.
- Tikrai?
-Esi matęs bent vieną?
-Stebuklą?Taip.
-Kokį?
-Tave.-
-Mane?
-Aš tau - stebuklas?
- Žinoma.
- Kodėl?
- Tu kvėpuoji. Tavo oda švelni ir šilta. Plaka tavo širdis. Tu gali matyti. Gali girdėti. Tu bėgioji. Valgai. Šokinėji. Dainuoji. Mąstai. Juokiesi. Myli. Verki...
- A... Tai todėl?
Sykį gyveno mažas pilkas žvirblis. Visa jo egzistencija buvo nerimas ir nesibaigiantys klausimai.Dar neišsiritęs iš kiaušinio, baiminosi: „Ar sugebėsiu pradaužti kietą lukštą ?Ar neiškrisiu iš lizdelio ?Ar tėvai rūpinsis, kad būčiau sotus?"Vos praėjo šios baimės, užplūdo kitos, kai drebėdamas ant šakos turėjo pirmą kartą skristi: "Ar sparnai mane išlaikys? O jei bumbtelsiu ant žemės?.. Kas iškels mane?"Žinoma, skraidyti jis išmoko, tačiau ir vėl ėmė verkšlenti: "Ar susirasiu kaimą?Ar turėsiu kur susisukti lizdelį?"Jam pasisekė, bet vis vien nerimavo: „Ar kiaušiniams nieko neatsitiks?Juk gali žaibas trenkti į medį ir sudegtų visa mano šeimyna... O jei atskris vanagas ir praris mažiukus ?Ar pajėgsiu juos išmaitinti?"Kai žvirblio mažyliai - gražūs, sveiki ir guvūs - išmoko skraidyti, žvirblis aimanavo: "Ar susiras pakankamai maisto? Ar mokės pasprukti nuo katino ir kitų grobuonių?"Ir štai vieną dieną po medžiu stabtelėjo Mokytojas. Parodė mokiniams žvirblį ir tarė: "Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų Dangiškasis Tėvas juos maitina!"Mažas pilkas žvirblis staiga suprato, kad turėjo viską... Tik nepastebėjo..
Iš Bruno Ferrero knygos TAI ŽINO TIK VĖJAS TRUMPI PASAKOJIMAI SIELAI
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą