2009 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Tarpelis


Paminklinių akmenų graveris, nuleidęs ražiklį, atsipūtė:

-„Baigiau“.

Užsakovas atidžiai apžiūrėjo akmenį, savo tėvo nuotrauką ir dvi datas- 1916 ir 2000, kurias skyrė mažytis dviejų centimetrų tarpelis. Pakraipęs galvą tarė:

-Nežinau, kaip jums paaiškinti, bet šis tarpelis man atrodo per mažas. Matote, mano tėvo gyvenimas buvo ilgas, visavertis, turiningas. Norėčiau, kad čia atsispindėtų gausioje šeimoje prabėgusi jo vaikystė, žalumoje skendintis gimtasis kaimas su plačiomis galvijų ganyklomis, sunkūs žemės ūkio darbai, džiugesys nuėmus puikų derlių, rūpesčiai dėl vasaros audrų, sausros… Po to-karo metai, uniformos, išdavystės, sužeidimas, pabėgimas iš nelaisvės, susitikimas su mano motina… Gimstantys ir augantys vaikai, jų vedybos, vienas po kito pasaulį išvystantys vaikaičiai… Galiausiai giedra senatvė, liga, tai pat meilė, šiluma, neblėstanti energija, gyvenimo aistra, nuoširdus triūsas, nerimas, skausmai, džiaugsmai…

Graveris dėmesingai klausėsi. Po to paėmęs ražiklį ir plaktuką keturiais greitais judesiais beveik puse centimetro praplėtė tarpelį tarp gimimo ir mirties datos.

Atsigręžęs į žmogų paklausė:

-Ar dabar geriau?


Gyvenimas – ne tarpelis tarp dviejų datų…
Bruno Ferrero

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą