2009 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Rojus ir pragaras žemėje

Plačiapetis storžievis samurajus aplankė kuklų vienuolį. - Vienuoli, – kreipėsi, – išaiškink man, kas yra pragaras ir kas yra rojus. Vienuolis pakėlė akis į galingą karį ir su didžiausia panieka prabilo: - Išaiškinti tau, kas yra rojus ir pragaras? Nieko aš tau neaiškinsiu. Tu purvinas, nesiskutęs nuo tavęs trenkia smarvė. Esi samurajų kastos gėda ir rykštė. Dink man iš akių man bjauru į tave žiūrėti. Samurajus įsiuto. Iš pykčio ėmė drebėti, jo veidą išmušė raudonis, negalėjo ištarti nė žodžio. Išsitraukė kardą ir iškėlė aukštyn, taikydamasis vienuolį nužudyti. - Tai ir yra pragaras, – sušnabždėjo vienuolis. Samurajus pasijuto nugalėtas. Kiek užuojautos to vienuolio širdyje, kiek drąsaus atsidavimo į galiūno rankas, ir vien tik tam, kad išaiškintų, kas yra pragaras. Kupinas dėkingumo ir netikėtai užplūdusios ramybės, samurajus palengva nuleido kardą. O štai čia yra rojus, – sušnabždėjo vienuolis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą