Skola

Turtuolis turėjo daug skolininkų. Kai paseno, kvietė kelis iš jų ir tarė:
- Jei šiandien negalite man grąžinti, ką esate pasiskolinę, iškilmingai prisiekite tą padaryti būsimame gyvenime, ir aš sudeginsiu jūsų pasirašytus skolų raštus.
Pirmasis buvo skolingas nedidelę sumą. Prisiekė, kad būsimame gyvenime taps skolintojo arkliu ir jį nešios ant nugaros ten, kur šis panorės.
Turtuolis sutiko ir sudegino jo skolos raštus.
Antrasis buvo skolingas didesnę sumą. Prižadėjo:
- Esu pasiryžęs būsimame gyvenime tapti tavo jaučiu. Tempsiu arklą, ardamas tavo laukus, tempsiu šieno vežimus ir išmokėsiu skolą.
Turtuolis sutiko ir sudegino antrojo skolininko skolos raštus.
Galiausiai atėjo žmogus, kuris buvo skolingas pačią didžiausią sumą.
- Kad išmokėčiau savo skolą, - tarė, - būsimame gyvenime tapsiu tavo tėvu.
Turtuolis įniršo, pačiupo lazdą ir jau norėjo užvožti nepagarbiam skolininkui. Tačiau šis jį sustabdė. Tarė:
- Prieš pakeldamas ranką, leisk paaiškinti. Mano skola milžiniška, todėl negalėčiau jos grąžinti tapdamas vien tavo arkliu ar jaučiu. Esu pasiryžęs tapti tavo tėvu. Dirbsiu dieną naktį dėl tavęs, saugosiu t kai būsi mažas, globosiu tol, kol užaugsi. Aukosiu viską, net gyvybę, kad tau nieko nestigtų, o savo mirties valandą paliksiu tau visą savo turtą. Ar tai ne daug daugiau, nei tapti arkliu ar jaučiu? Ar tai nėra tinkamiausias atlygis?
Duktė, staigiai pasisukusi į motiną, metė: "Jei aš taip trukdau, tai kodėl mane gimdei?"
Motinai buvo skaudu išgirsti tokius žodžius, tačiau duktė buvo teisi.
Nuspręsti turėti vaiką - tai sudaryti su juo pačią didžiausią skolos sutartį, kokią tik žmogaus protas gali įsivaizduoti. Ar gali būti kas nors daugiau, kaip pasakyti asmeniui, kurio dar nėra: "Nuo dabar tu egzistuoji, nes aš taip noriu“?

Bruno Ferrero